Gyventojų atsiliepimai
Brangieji senjorai,
jei Jus nuskriaudė likimas, likote vieniši ir neturite senatvėje saugumo, poilsio, ramybės, ateikite gyventi į mūsų „Tremtinių namus”. Jie randasi Valakampių miško apsuptyje, pašonėje Neries upės. Vasarą galėsite uogauti, rudenį – grybauti. „Tremtinių namuose” gyvenu jau treji metai. Čia radau viską, kas man reikalinga. Gyventojams yra daug įvairių užsiėmimų. Tai visų rūšių rankdarbiai, stalo žaidimai, šokiai, „Dainos mylėtojų klubas”, šiaurietiškas ėjimas, „Smalsiųjų senjorų klubo” susitikimai. Šeštadieniais koplyčioje aukojamos Šventos Mišios, kunigas sergančius gyventojus lanko namuose. O kiek būna įdomių išvykų ir ekskursijų į gamtą, žymius objektus…
Labai laukiame visų norinčiųjų papildyti mūsų gretas!
„Tremtinių namų“ gyventoja Levita
Čia mano antrieji namai. Geri namai. Esu ypatingai sužavėta personalu: medicinos ir socialiniais darbuotojais, administracija – jie visada noriai padeda. Neįmanoma nepaminėti nuostabios aplinkos: gaivus, tyras oras, paukščių giesmės kiekvieną rytą. Ačiū visiems, kad esate!
„Tremtinių namų“ gyventoja Teresė
Jaučiuosi kaip namuose. Ir net geriau! Čia vyksta daug užsiėmimų, aplanko daug svečių. Tikrai nėra kada liūdėti.
„Tremtinių namų“ gyventoja Genutė
Dainuojam, vaikštom su šiaurietiškom lazdom, darom mankštą, šeštadieniais giedam koplyčioje. Esam laimingi turėdami vieni kitus! Ar liūdna, ar ką suskausta, ar tiesiog nerandi vietos – visada yra į ką kreiptis, kas padės, slaugys, išklausys, paguos.
„Tremtinių namų“ gyventoja Jadvyga
Šiuose namuose gyvenu jau keletą metų. Iš pradžių buvo sunku susitaikyti, kad gyvenimo saulėlydį tenka sutikti globos namuose, tačiau ilgainiui pripratau. Ir, ar Jūs patikėsite, dabar galiu nuoširdžiai pasakyti, kad čia mano tikrieji namai. Esu laiminga ir rami. Čia atradau bendraminčių, likimo draugų. Turiu paminėti, kad norintiems organizuojama labai daug įvairių užsiėmimų. Nuobodžiauti nėra kada, tik spėk visur bėgti!
„Tremtinių namų“ gyventoja O. V.
| „Mūsų gyvenimo ruduo“
Stovi namas kuklus tarp pušynų žalių Ir baltųjų berželių pavėsy, Nemylėti aš jo kažkodėl negaliu, Nemylėti aš jo negalėsiu.
Nors gyventi čionai neseniai atėjau, Tačiau metai šuoliuoja ir skuba. O krūmokšniai žali ir berželiai tuojau Trečiąkart nusimes savo rūbą.
Nežinau kiek sutiksiu čia dar rudenų, Kiek dar vasarų čią pamatysiu, Čia ir praeitį savo skausmingą menu. Kiek dar nuotrupų džiaugsmo išvysiu?
Mes ieškojom ilgai ir suradome čia Paskutinę gyvenimo stotį. Nuoširdžiausi veidai ir akių šiluma, Rodos kvietė čionai apsistoti.
Užverktom akimis, sužeistom širdimis Ne iš vieno atėjusiems krašto, Savo triūsu didžiu, pastoviu, nuoširdžiu Jus palengvinat mums metų naštą.
Šioj stotelėj radau ir palaimą Dangaus, Jau kitur laimingesnė nebūsiu. Atvira širdimi, jautria siela žmogaus Už visus aš kalbu „Tėve mūsų“.
„Tremtinių namų“ gyventoja Janina. |
Ačiū Jums visiems, kurie mumis rūpinatės, suteikiate optimizmo gyventi ir džiaugtis. Tegul didis Viešpats suteikia Jums daug daug gerumo ir ištvermės. Tegul gerieji angelai gyvenimą jūsų apsaugo nuo blogio, tegul nelaimė nepasibels į Jūsų duris, tegul sėkmė ir laimė Jūsų neaplenkia, tegul gyvenimas suteikia tikrus džiaugsmus.
„Tremtinių namų“ gyventoja Laimutė
Gera čia gyventi, nes čia saugu. Mūsų amžiuje tai labai svarbu, nes mes turime “šimtus” ligų. Nuolatinė priežiūra ir pagalba bet kuriuo metu mums būtina, kad nors truputėlį pratęstume savo egzisatvimą. Ir tą pagalbą mes čia gauname.
Gera čia, nes mus čia skaniai maitina, galima pasirinkti patiekalą.
Čia rūpinamasi, kad mes gyventume švariai – dažnai valomi kombariai, skalbiami drabužiai, maudomi ligoniai.
Įvairus kultūrinis gyvenimas: dažni šventiniai koncertai, patys dainuojame ir koncertuojame. Gražiai švenčiami jubiliejiniai gimtadieniai.
Labai geri visi darbuotojai – mandagūs, paslaugūs, kultūringi. Labai gera jų aura.
Kaip puiku, kad yra koplyčia ir aukojamos Šv. Mišios.
“Tremtinių namų ” gyventojas Algimantas